Vilnius – graziu moteru miestas. Grizau I sostine rudeni, jauciuosi lyg butu pavasaris. Jos yra dailios, simpatiskos, ilgakojes. Galima nusukti sau spranda jeigu bandysi isiziureti I kiekviena. Dabar vaziuoju I universiteta kur bandysiu prastumti ketvirtus mokslo metus. Mokslas per pastaraji laikotarpi atrado man nauja prasme. Tai yra ganetinas galingas irankis padedantis siekti uzsibreztu tikslu, taciau man atrodo kartais kad zmones pamirso ta tikraja sio dalyko prigimti ir paverte ja I kazkoki konvejeri,stampuojanti studentus. Is tiesu, grizus I Vilniu pirmas ispudis buvo galvos skausmas. Miestas yra ganetinai purvinas. Oras uzterstas masinu ismetamomis dujomis. Zmones kazkaip gyvena,kazkas geriau, kazkas blogiau. Idomiausiai yra tai, kad su laiku taip stipriai pripranti prie sios aplinkos, kad pradedi nepastebeti visu jos pliusu ir minusu. Kartais yra labia sveika isvykti I kitus krastus, tam, kad pajausti skirtuma, igauti siek tiek patirties, kad galetum suformuluoti kritiska poziuri.
Gyvenimas gali buti labai paprastas, jeigu jo per stipriai nekomplikuoji. Vakar vaziavome traukiniu su pazistamu, prie musu prisedo 3 vyrai ir keturiese zaideme kortomis. Buvo ganetinai smagu, durnius yra vienintelis idomus kortu zaidimas, kurio taisykles as zinau. Vyrai, tikriausiai griztantys is darbo, gurksnojo vyna is zaliu plastikiniu buteliu, 5lt uz buteli. Priesais mus sedejo kontroliere, kuri karts nuo karto iseidavo patikrinti keleiviu biletus. Jai isejus, butelis buvo staigiai isimamas is uzanties ir geriamas. Veliau atejo antro butelio eile. Buvo ganetinai linksma stebeti si zaidima.
Keine Kommentare:
Kommentar veröffentlichen